Eglė Gudonytė Karta nuo Sibiro

,Karta nuo Sibiro“ gimė pati savaime, ji neišmąstyta ir nesuplanuota, lygiai kaip žolė pavasarį. Tai šulinys, kurį kasiau sau atsigerti. Kur kas vėliau pamaniau, kad galėtų atsigerti ir kiti. Didžiausias stebuklas man yra žmogaus gyvybinė ir kūrybos galia. Žiūrėk, likimas maigys žmogų visaip kaip, o šis ims ir iš pasiutimo uždainuos, ir jau visai nebeturėdamas už ko nusitverti, tversis už lauko smilgos... Tokie man yra sibiriokai – XX amžiaus tremtiniai, išauginę ir išugdę daug mano bendraamžių. Ar jie mu