Richard Bach Iliuzijos

Kai pasirodė „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“, ne kartą girdėjau manęs klausiant: „Ką ketini rašyti dabar, Ričardai? Po Džonatano, ką?“ Rašyti man visai nepatinka. Jei galiu nuo kokios nors minties nusigręžti ir palikti ją tamsoje, jei galiu išsisukti neatidaręs tų durų, tai nė neimu rašiklio į rankas. Bet kartais drioksteli lyg sprogus dinamitui, pažyra stiklai, krenta plytos ir skeveldros, priekinė siena griūva, ir kažkas, prisėlinęs per nuolaužas ir stvėręs man už gerklės, švelniai sušnabžda: „Neatgausi